*Tvarkaraštyje neskelbiami individualus užsakymai ir neformalūs vaikų ugdymo užsiėmimai
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.
Tapybos ant vandens neformalaus švietimo užsiėmimuose stengiamasi suderinti tobulėjimą tapybos ant vandens mene, socialinių įgūdžių lavinimą, kam ši meno rūšis ypač tinkama, bei skatinti domėjimąsi antologija ir kitų šalių kultūra.
Tapybos ant vandens menas kilo VII a. Kinijoje, kur buvo laikomas slaptu žynių mokslu, ir vėliau paplito po visą pasaulį. Į Lietuvą tapyba ant vandens atkeliavo iš Turkijos prieš 10 metų per ES projektus, kurių dėka tapyba ant vandens naudota terapijai ir vaikų lavinimui. Ši meno kryptis išsiskiria nuolat kintančiu ir netradiciniu kūrybos procesu, kas padeda lavinti dėmesio koncentraciją, kūrybišką mąstymą. Kadangi tapybos ant vandens metodu sukurti piešiniai visad išeina gražūs, tai padeda ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi bei padeda atsikratyti išmokto bejėgiškumo, dėl kurio vaikas ateityje gali nenorėti bandyti naujų veiklų ar prisiimti atsakomybių, nes viduj tiki, kad „man vis tiek niekas nepavyks“ arba „aš nieko nemoku“.
Visa tapybos ant vandens programa orientuota į vaiko kritinio mąstymo, kūrybiškumo, smulkiosios motorikos lavinimą bei stengiamasi padėti ugdyti vertybes ir nuostatas, kurios vaikui ateityje būtų naudingos. Kadangi visa veikla vyksta grupėje, vaikai mokomi bendravimo įgūdžių, emocinio intelekto atpažįstant savo ir kito jausmus bei mokantis juos išreikšti tinkamu būdu. Norint pasiekti aukštesnės kokybės darbus, kuriuose būtų naudojami sudėtingesni ornamentai, nupiešti įvairesni kūriniai, tenka įdėti pastangų, mokytis, kas skatina kryptingumą ir atkaklumą siekiant norimo rezultato.
Tapybos ant vandens istorija labai sena, o evoliucija labai įdomi. Evoliucija keliauja per daug įvairių šalių, kurioje atgimsta vis pakitusiu pavadinimu, tad tapyba ant vandens skirtinguose regionuose bei skirtingu laikotarpiu vadinama vis kitaip. Meno istorijos pažinimas padės praplėsti vaikų geografijos, kultūrines žinias bei ugdys pilietiškumą, toleranciją kitoms tautoms, skatins smalsumą ir domėjimąsi pasauliu.
Lietuvoje, pasitarus su etnologais, baltų bendruomene bei tapybos ant vandens mokytojais iš Turkijos, buvo išrinktas V.Y.T.A. (Veidas Yra Tavo Atspindys) pavadinimas, kuris pabrėžia terapinę tapybos ant vandens pusę – kitose šalyse ši meno technika yra labiau atsieta nuo terapijos ir emocinio intelekto lavinimo sąvokų nei Lietuvoje. Lietuviškojo vardo naudojimas mūsų įstaigą įpareigoja puoselėti lietuviškas tradicijas, pasaulėžiūrą ir savo veikloje skatina lietuviškos kultūros palaikymą. Tokiu būdu vaikuose palaikoma lietuviška tautinė dvasia, ugdomas tautinis pilietiškumas bei puoselėjamos senosios tradicijos.
Apibendrinant, vaikas, lankydamas tapybos ant vandens užsiėmimus, mokysis ne tik senojo tapybos meno, tačiau kartu mokysis bendravimo, problemų sprendimo įgūdžių, lavins emocinį intelektą, sužinos daugiau apie kitas šalis bei lietuviškas tradicijas, ornamentus.